Apie kavos kilmę sklando begalė įvairiausių legendų. Viena žinomiausių byloja, kad ją aptiko vienas ožkų piemuo, vardu Kaldi, kilęs iš dabartinės Etiopijos. Esą jis pastebėjęs, kad paragavusios uogų nuo nepažįstamo krūmo ožkos pasidaro kur kas žvalesnės. Paragavęs uogų, Kaldi taip pat nebesugebėjo nustygti vietoje. Tai pamatęs netoliese buvusio vienuolyno abatas paslaptingų uogų davė paragauti vienuoliams. Šie nesudėjo bluosto ir meldėsi visą naktį.
Kita ne mažiau žinoma legenda pasakoja, kad kavą atrado arabas Omaras. Jis drauge su savo pasekėjais buvo išvytas į dykumą, kur turėjo mirti badu. Iš nevilties esą Omaras liepęs draugams išvirti nežinomo augalo uogų. Gerdami šį nuovirą tremtiniai išgyveno, o netoliese buvusio Mokos miestelio gyventojai tai palaikė religiniu ženklu. Nuo tų laikų esą ir kilęs kavą apibūdinantis žodis „moka“.
Tačiau faktas, su kuriuo sutinka dauguma istorikų, – kavos gimtinė yra Kaffos provincija Etiopijoje. Nepaisant panašaus sąskambio, kavos pavadinimas kildinamas ne iš Kaffos provincijos, bet iš arabiško žodžio „gahwah“, reiškiančio „gėrimas iš augalo“. Iš pradžių esą buvo valgomos vien kavos uogos. Vėliau jos buvo susmulkinamos, sumaišomos su riebalais, suvyniojamos į rutuliukus ir naudojamos gaminant maistą. Vėliau iš kavos pupelių darytos užpiltinės.
Dabar kava auginama daugiau nei 50 įvairių pasaulio šalių tropikų ir subtropikų klimato juostose: Brazilijoje, Kolumbijoje, Ekvadore, Gvatemaloje, Haityje, Havajuose, Jamaikoje, Indijoje, Meksikoje.
">
